Lėtojo mokymosi poveikis vyrų rankos greitų tikslių izometrinių susitraukimų tikslumui ir stabilumui
Abstract
Tyrimo tikslas — ištirti lėtojo mokymosi poveikį vyrų rankos greitų tikslių izometrinių susitraukimų tikslumui ir sta-
bilumui. Buvo tiriami jauni fi ziškai aktyvūs vyrai dešiniarankiai. Tiriamieji buvo suskirstyti į eksperimentinę (n = 8;
amžius 21,3 ± 0,5 m. ( x ± SD), ūgis 182, 4 ± 6,5 cm, kūno masė 73,1 ± 5,7 kg) ir kontrolinę (n = 8; amžius 21,4 ±
0,6 m., ūgis 184,0 ± 3,8 cm, kūno masė 74,5 ± 3,9 kg) grupes.
Tiriamieji, likus 4 dienoms iki tyrimo, buvo supažindinti su būsimo eksperimento eiga, pamokyti, kaip taisyklingai
atlikti užduotį ir išmatuota jų maksimalioji valinga jėga (MVJ). MVJ buvo įvertinta izokinetiniu dinamometru „Biodex
System Pro 3“. Tiriamieji krūvį atliko vyraujančia (dešine) ranka, kuri buvo nustatoma pagal Olfi eldo klausimyną
(Hannay, 1986). Tiriamasis pasodinamas į izokinetinio dinamometro kėdę, atlošo kampas — 90º. Dešine ranka lai-
komasi už dinamometro rankenos, kaire — už diržo, pritvirtinto per juosmenį. Tyrimo metu tiriamieji buvo testuoti,
t. y. atliko 20 greitų izometrinių raumenų susitraukimų (GIRS) 20% MVJ be grįžtamosios informacijos suteikimo (be
GI) ir po 10 s poilsio — 20 GIRS 20% MVJ su GI. Tiriamieji, atlikdami pratimą taikant GI, izometrinio dinamometro
ekrane matydavo jiems reikiamą 20% MVJ nubrėžtą liniją, kad galėtų mokytis pajusti, kokia raumenų susitraukimo
jėga reikia atlikti bandymą, kad ji siektų 20% MVJ. Po testavimo tiriamieji mokėsi — atliko 3 serijas 20 GIRS 20%
MVJ su GI. Eksperimentinė grupė tą patį tyrimą kartojo per 9 pratybas kas antrą dieną ir po 4 savaičių pertraukos.
Kontrolinė grupė atliko tą patį tyrimą, tik dalyvavo pirmose ir devintose pratybose.
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokantis labiausiai pagerėjo tikslumas, atliekant pratimus be GI (apie 70%). Izo-
metrinio susitraukimo stabilumas pagerėjo apie 35—40%, nepriklausomai nuo to, ar buvo testuojama su GI ar be
jos. Taip pat nustatėme, kad po mokymosi pailsėjus keturias savaites tikslumas išliko tik atliekant pratimus su GI, o
stabilumas sumažėjo atliekant juos tiek su GI, tiek be jos. Izometrinių balistinių susitraukimų tikslumas ir stabilumas
kinta pagal mokymosi dėsnį — per pirmas dvejas pratybas išmokstama apie 50%.
Taigi galima daryti išvadas, kad izometrinių susitraukimų tikslumas ir stabilumas atliekant juos su grįžtamąja infor-
macija pakito panašiai dėl mokymosi: per pirmas pratybas tiriamieji išmoko daugiau nei per kitas, ir toks lygis išliko
po keturių savaičių pertraukos. Atliekant susitraukimus be grįžtamosios informacijos daugiau pakito tikslumas nei
stabilumas. Be to, po keturių savaičių poilsio izometriniai susitraukimai buvo atliekami stabiliai, bet netiksliai.
Raktažodžiai: judesių mokymasis, izometriniai susitraukimai, tikslumas, stabilumas, grįžtamoji informacija.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2018 Baltic Journal of Sport and Health Sciences
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.