Besimankštinančių asmenų demografinių veiksnių ir mankštinimosi motyvų sąsajos su valgymo sutrikimų rizika

Abstract

Atlikta daugybė tyrimų, atskleidžiančių, kad valgymo sutrikimai labiau paplitę tarp profesionaliai sportuojančių
(ypač kultivuojančių estetines sporto šakas) negu bendroje populiacijoje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad asmenys,
besimankštinantys sveikatingumo centruose, dažniau kenčia nuo valgymo sutrikimų nei kitur sportuojantys. Nemažai
tyrimų atlikta tiriant vaikų, jaunimo ir studentų mankštinimosi motyvacijos, valgymo sutrikimų rizikos ryšius, tačiau
mažiau žinoma, kaip demografi niai bei mankštinimosi veiksniai gali būti susiję su besimankštinančių suaugusių
asmenų, ypač vyrų, valgymo sutrikimų rizika.
Šio tyrimo tikslas — nustatyti, kaip demografi niai (lytis, amžius, išsilavinimas) ir mankštinimosi (motyvacija, stažas)
veiksniai susiję su besimankštinančių  asmenų valgymo sutrikimų rizika.
Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas 2008 metų pavasarį keliuose Kauno sveikatingumo centruose,
taikant apklausos raštu metodą. Iš viso buvo analizuoti 239 tiriamųjų duomenys, iš jų — 81 vyras (amžiaus vidurkis
(SD) 30,8 ± 8,9 m.).
Tyrimo instrumentas. Anketą sudarė demografi nių klausimų blokas. Valgymo sutrikimų rizika nustatyta taikant Po-
žiūrio į valgymą testą (Eating Attitude Test-26,  Garner, 1982). Mankštinimosi motyvacija buvo nustatoma remiantis
apsisprendimo teorijos pagrindu sukurtu klausimynu (angl. Motives for Physical Activity Measure-Revised; MPAM-R)
(Frederick, Ryan, 1993).
Rezultatai. Bendras šios imties tiriamųjų valgymo sutrikimų rizikos balų vidurkis buvo 7,67 ± 8 balo. Į valgymo sutri-
kimų rizikos grupę (surinko 20 ir daugiau balų) pakliuvo 21 (9,1%) tiriamasis, iš jų — 7 (8,64%) vyrai ir 14 (8,86%)
moterų. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad mankštinimasis dėl išvaizdos (p < 0,05), ilgesnis mankštinimosi
stažas (p > 0,05) ir mankštinimosi dažnis buvo susiję su didesne valgymo sutrikimų rizika (p > 0,05).
Išvados. Valgymo sutrikimų rizika yra paplitęs reiškinys tarp besimankštinančių asmenų. Moteriška lytis, amžius ir
aukštesnis išsilavinimas nėra reikšmingai susiję su sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų valgymo su-
trikimų rizika. Mankštinimasis dėl išvaizdos gerinimo motyvo yra svarbiausias valgymo sutrikimus prognozuojantis
veiksnys (p < 0,05). Tyrimas pagrindžia prevencinių programų bei vidinės motyvacijos stiprinimo būtinybę sveika-
tingumo centruose ir atskleidžia šių programų reikalingumą vyrams.

Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, fizinis aktyvumas, mankštinimosi motyvacija.