Paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą kaita amžiaus aspektu

Abstract

Fizinio aktyvumo (FA) šeimoje tyrimų įvairovė yra didelė ir visi jie yra aktualūs, nes vaikų augimo ir brendimo lai-
kotarpiu formuojasi jų gyvensenos stereotipas, kuris dažniausiai pasireiškia ir jiems suaugus. Taigi FA šeimoje ir
laisvalaikiu pažinimas  padeda spręsti  nepakankamo kasdienio FA problemą, šalinti jį lemiančius veiksnius.    
Tyrimo tikslas — nustatyti 11—17 metų amžiaus paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į vaikų fi zinį aktyvumą kaitą.
Tyrimai buvo vykdomi 2005 metų balandžio mėnesį penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune,
Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Mokinių atranka pagal mokyklas ir klases vyko atsitiktine tvarka. Galutinę
didžiųjų Lietuvos miestų tiriamųjų imtį sudarė 1704 mokiniai. Klausimynas (Tėvų požiūris į vaikų fi zinį aktyvumą)
buvo parengtas ir aprobuotas tyrimo autorių (Gaižauskienė ir kt., 2008).
Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp įvairaus amžiaus paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į jų FA laisvalaikiu. Pa-
aiškėjo, kad 11—14 metų paaugliai dažniau teigė, kad tėvai juos skatina būti fi ziškai aktyvius ir aiškina FA poveikį
sveikatai, o penkiolikmečiai — septyniolikmečiai dažniau tik iš dalies pritarė šiam teiginiui (p < 0,001); 11—14
metų mokinių nuomone, lyginant su 15—17 metų, tėvai jaunesnius paauglius būti FA dažniausiai skatina: pirkdami
reikalingą inventorių), ragindami būti gryname ore, dažniau skirdami lėšų įvairiems sporto būreliams lankyti ir
savo asmeniniu pavyzdžiu (p < 0,001). Paauglių nuomone, priežastys ribojančios šeimos FA, yra šios: 15—17 metų
paaugliai dažniau nei 11—14 metų amžiaus teigė, kad tėvams trūksta noro ir lėšų.

Raktažodžiai: 11—17 metų paauglių nuomonė, šeima, tėvų požiūris į vaikų fizinį aktyvumą.