Būsimųjų kūno kultūros mokytojų profesinė socializacija: gimtosios kalbos gebėjimų vertinimas pedagoginės komunikacijos požiūriu

Abstract

Straipsnyje gilinamasi į būsimųjų kūno kultūros mokytojų gimtosios kalbos gebėjimų vertinimą pedagoginės komuni-
kacijos požiūriu. Iškeliama gimtosios kalbos svarba būsimųjų mokytojų profesionalizacijai aukštojoje universitetinėje
mokykloje. Mokslininkai gilinasi į būsimųjų kūno kultūros mokytojų profesinės kalbos vartojimo aktualijas, tačiau
dar stokojama tyrimų apie šių specialistų pedagoginę komunikavimo kompetenciją pedagoginėje veikloje, ypač apie
šios kompetencijos lingvistinį komponentą, kuris retai tampa tyrimų objektu. Lingvistinis komponentas ⎯ gimtosios
kalbos gebėjimai, kuriuos lemia asmenybės žinios, mokėjimai ir vertybinės nuostatos dėl gimtosios kalbos vartojimo
ugdant mokinių kūno kultūrą.
Organizuotas tyrimas taikant klausimyną, kuris leido atskleisti, kaip būsimieji kūno kultūros mokytojai vertina gim-
tosios kalbos gebėjimus profesinės socializacijos srityje. Tiriamąją imtį kohortinio tipo longitudinio tyrimo metu
sudarė 149 LKKA studentai, parinkti iš Sporto edukologijos fakulteto antro (n = 89) ir ketvirto (n = 60) kursų.
Interpretuojant būsimųjų kūno kultūros mokytojų gimtosios kalbos svarbos vertinimus ugdant mokinių kūno kultūrą
profesionalizacijos požiūriu teigtina, kad studijuojant gimtoji kalba dažniau traktuojama kaip instrumentinė, rečiau ⎯
kaip terminalinė vertybė.
Apibendrinant tyrimo duomenis manytina, kad būsimieji specialistai gimtąją kalbą pedagoginės komunikacijos
požiūriu vertina pragmatiškai. Tyrimo rezultatai leidžia būsimųjų pedagogų gimtosios (lietuvių) kalbos vertinimą
ugdant mokinių kūno kultūrą įvardyti kaip kintamąjį gilinantis į jų profesionalumą, ypač į profesinės veiklos veiks-
mingumą.

Raktažodžiai: profesinė socializacija, gimtosios kalbos gebėjimai, pedagoginė komunikacija.