Mojamosios kojos padėties ir šuolio į tolį rezultatų ryšio analizė

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama, koks mojamosios kojos padėties ir šuolio į tolį rezultatų ryšys. Šuolio į tolį rezultatą lemia
įsibėgėjimo greitis, atsispyrimo galia, judesių tobulumas skriejant oru ir nušokimas. Atlikta daug šuolio technikos
tobulinimo mokslinių tyrimų, tačiau labai mažai dėmesio skiriama mojamosios kojos padėčiai atsispiriant tirti.
Tokio tyrimo metu naudojant dešimties segmentų modelį, rezultatai iš dalies sutampa su eksperimentiniais, kartu
jiems ir prieštarauja. Nagrinėti judesį šiuo modeliu yra sudėtinga. Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl tikslo ribotumo
analizuojama tik mojamosios kojos įtaka ⎯ buvo sudarytas trijų masių modelis. Juo įvertinamas kojos judrumas
per pėdos sąnarį. Tuo tikslu sudaromas strypinis trijų masių modelis, kuriuo įvertinamas pėdos sąnario judrumas,
sudaroma kinetinio ir varomojo sukimo momentų lygtys. Pateiktasis modelis, keičiant įėjimo ir valdomuosius dydžius,
suteikia galimybę tyrinėti atsispyrimo procesą nepriklausomai nuo to, ar šuoliai tuo metu gali būti atliekami, ar ne.
Yra nustatoma pagrindinių šuolio elementų (smūgio atsispyrimo metu, pėdos tiesimo per sąnarį ir mojamosios kojos)
padėties ryšys. Mojamosios kojos dinaminiai rodikliai išreiškiami dinamogramomis. Tokių priklausomybių negalima
išvesti iš fi lmuoto vaizdo. Nustačius kūno korpuso svyravimų dažnį, skaičiuojamos atskirų masės centrų koordinatės, jų
pirmosios išvestinės, randamos bendrojo masės centro koordinatės, nustatomas teorinis šuolio tolio priklausomumas
nuo kampinių pagreičių, kuriuos valdo sportininkas. Taip sudaroma kinetinio momento lygtis, kurios pirmoji laiko
išvestinė rodo ieškomą varomąjį sukimo momentą. Šiuo būdu gali būti nustatomas ir rodiklių įvairavimas, o norint
kuo toliau nušokti ir įvertinti šuolio atlikimo nuoseklumą būtina tiksliai nustatyti veikimo kryptį. Pirmiausia nustatomi
šuolio tolį lemiantys sukimo impulsai. Tada ⎯ realiai pasiekta momentinė sąnario jėga.
Iš modeliavimo rezultatų galima padaryti išvadą: būtina šiuos įverčius objektyvizuoti. Iki šiol (neatlikus siūlomo
modeliavimo) nebuvo galima nustatyti, kaip šuolio į tolį rezultatus veikia nedideli pėdos sąnario kampo pokyčiai.

Raktažodžiai: mojamoji koja, šuolis į tolį, modeliavimas.