Kaip greitumo lavinimas palengvinto bėgimo pratybomis veikia raumenų susitraukimo jėgą ir greitį?
Abstract
Mūsų nuomone, greitumas ⎯ vienas svarbiausių judamųjų gebėjimų. Jis, kultivuojant įvairias sporto šakas, pasi-
reiškia skirtingomis formomis. Greitumo lavinimo pratybos skirtos sportininkų raumenų susitraukimo ir atsipalaida-
vimo greičiui didinti. Vis tik sportinėje veikloje nepakanka gerai išugdyti susitraukinėjančius ir atsipalaiduojančius
raumenis. Greta specialiųjų gebėjimų svarbios ir kitos fi zinės ypatybės. Pavyzdžiui, bėgant trumpuosius nuotolius
(sprintą) labai svarbu, kad raumenys atsispyrimo metu susitrauktų ne tik greitai, bet ir stipriai, t. y. išugdytų kuo
didesnį galingumą. Tai svarbu ir kitų šakų sportininkams. Visgi dėl jėgos lavinimo dažnai nukenčia greitumas. Todėl,
manytume, ypač svarbi ir bene sunkiausia sporto mokslo praktinė užduotis ⎯ surasti metodus, kaip didinant jėgą
nesumažinti raumenų gebėjimo greitai susitraukti ir atsipalaiduoti.
Tyrimo tikslas ⎯ nustatyti bėgimo įsigreitėjus palengvintomis sąlygomis pratybų ciklo lavinamąjį poveikį didesnės
jėgos reikalaujantiems judamiesiems gebėjimams.
Buvo tiriami septyni sveiki nesportuojantys vyrai savanoriai (amžius 25,7 ± 3,7 m., ūgis 179,0 ± 4,7 cm, kūno masė
77,6 ± 8,4 kg). Visą tyrimą sudarė 3 etapai. Pirmuoju etapu laboratorijoje testavome vertikalaus šuolio iš vietos
aukštį ir dešinės kojos izokinetinio lenkimo ir tiesimo per kelį skirtingu kampiniu greičiu (30⎯210° / s) didžiausią
išugdomos jėgos momentą o po 2⎯3 dienų tiriamieji didžiausiomis pastangomis atliko šiuos bėgimo testus: 20 m
iš aukšto starto tempiant 10% kūno masės svorį, 20 m iš aukšto starto, 20 m įsigreitėjus, 20 m įsigreitėjus tempiant
guma (t. y. palengvintomis sąlygomis). Praėjus 5⎯7 dienoms po šių sprinto bėgimo testų sekė antras tyrimo eta-
pas ⎯ dešimties pratybų ciklas, kurio metu buvo atliekami greitėjimai palengvintomis sąlygomis (tempiant guma).
Taip buvo siekiama padidinti greitumą. Praėjus penkioms dienoms po šių pratybų ciklo vėl tiriamieji buvo testuojami
laboratorijoje (matuojamas šuolio aukštis ir raumenų galingumas), atlikti kontroliniai sprinto bėgimo skirtingomis
sąlygomis testai. Visi testai ir pratybos atliekami didžiausiomis tiriamųjų pastangomis.
Po greitumo lavinimo pratybų pagerėjo 20 m bėgimo įsigreitėjus tempiant guma (palengvintomis sąlygomis) ir 20 m
bėgimo įsigreitėjus rezultatai (p < 0,01). Bėgimo iš aukšto starto tempiant svorį, bėgimo iš aukšto starto ir šuolių
į aukštį iš vietos rezultatai nepakito. Greitumo lavinimo pratybų ciklas neigiamai paveikė didesnės jėgos reikalau-
jančių pratimų (kojos tiesimo ir lenkimo 30° / s greičiu) rezultatus, nors koją tiesiant ir lenkiant didesniu greičiu
(60⎯210° / s) maksimalioji raumenų galia nepakito.
Raktažodžiai: bėgimas palengvintomis sąlygomis, maksimalusis bėgimo greitis, sprinto bėgimo pratybos, adaptacija.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2018 Baltic Journal of Sport and Health Sciences
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.