Sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdininkų nerimo, nerimastingumo ir socialinės kompetencijos ypatumai

Authors

  • Aušra Griciūtė
  • Raimonda Cibulskaitė

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.394

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti bei palyginti sportuojančių, fi ziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdinininkų nerimo,
nerimastingumo, socialinės kompetencijos ir atskirų socialinę kompetenciją formuojančių veiksnių (bendrojo pasi-
tikėjimo savimi; atsparumo nesėkmėms ir kritikai; gebėjimo reikšti jausmus; gebėjimo paprašyti paslaugos; nenuo-
laidumo; galėjimo pareikalauti; nesijautimo kaltu) įvertinimus. Hipotezė — kuo didesnio intensyvumo fi zinės veiklos
grupei (sportuojančių, fi ziškai aktyvių, nesportuojančių) priklauso tiriamieji, tuo mažesnis jų nerimo, nerimastingumo
ir didesnis socialinės kompetencijos įvertinimas.
Tiriamieji — 473 neakivaizdinininkai iš penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vytauto
Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos veterinarijos
akademijos. Tyrimas vyko 2008—2009 metais. Pagal pateiktus aprašymus tiriamieji priskyrė save vienai iš trijų
grupių: sportuojantys (n = 145), fi ziškai aktyvūs (n = 210), nesportuojantys (n = 118). Klausimyną sudarė trys
dalys: sportinės ir fi zinės veiklos rodikliams įvertiniti skirti klausimai; C. D. Spielberger nerimo ir nerimastingumo
nustatymo klausimynas (Balaišis, 2004); Socialinės kompetencijos testas (Lekavičienė, 2001). Duomenų statistinei
analizei atlikti buvo naudota: Kolmogorovo-Smirnovo Z kriterijus; Stjudento t (Student t) kriterijus; Pirsono (Pear-
son) koreliacijos koefi cientas.
Sportuojantys neakivaizdininkai (moterys ir vyrai) mažesnio nerimo ir nerimastingumo lygio, labiau išugdyta jų
socialine kompetencija, lyginant su fi ziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais (p < 0,05—0,001); nustatytas
dėsningumas taip pat pasitvirtino analizuojant atskirai moterų ir vyrų grupių duomenis (p < 0,05—0,001). Socia-
linę kompetenciją formuojančių veiksnių palyginimas parodė, kad tiriamųjų bendrasis pasitikėjimas savimi yra tuo
didesnis, kuo intensyviau jie dalyvauja fi zinėje veikloje. Sportuojančių neakivaizdinininkų atsparumas nesėkmėms ir
kritikai yra didesnis, lyginant su fi ziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra
mažiau nuolaidūs, lyginant su sportuojančiais ir fi ziškai aktyviais tiriamaisiais.
Tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingo intensyvumo fi zinėje veikloje dalyvaujančių žmonių psichologinių ypatumų
raišką, aktualūs trenerių ir sportininkų veiklos optimizavimui, taip pat specialistams, rengiantiems ir įgyvendinantiems
fi zinio aktyvumo ugdymo programas.

Raktažodžiai: sportas, fizinis aktyvumas, nerimas, nerimastingumas, socialinė kompetencija.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-10-29

How to Cite

Griciūtė, A., & Cibulskaitė, R. (2018). Sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdininkų nerimo, nerimastingumo ir socialinės kompetencijos ypatumai. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 1(76). https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.394

Issue

Section

Social Sciences in Sport