Jaunųjų golfo žaidėjų fiziologinių poreikių ypatumai žaidžiant skirtingomis sąlygomis

Abstract

Nors rengiant jaunuosius golfo žaidėjus taikomos skirtingos žaidimo sąlygos (nešant, traukiant golfo krepšį ir va-
žiuojant golfo mašinėle), jų poveikis sportininkų funkciniam pajėgumui nėra apibrėžtas.
Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti jaunųjų golfo žaidėjų fi ziologinių poreikių ypatumus žaidžiant skirtingomis
sąlygomis.
Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti jaunųjų golfo žaidėjų fi ziologinių poreikių rodiklius žaidžiant skirtingomis sąlygomis;
2) nustatyti ir įvertinti jaunųjų golfo žaidėjų fi ziologinių poreikių ypatumų priklausomumą nuo žaidimo sąlygų.
Buvo tiriami šeši jaunieji golfo žaidėjai (amžius 14,33 ± 1,63 m., ūgis 169,83 ± 8,52 cm, kūno masė 60 ± 11,87 kg,
žaidimo patirtis 2 ± 1,1 m., kvalifi kacinis įvertis 43,17 ± 12,14 punkto). Fiziologiniai rodikliai buvo registruojami ir
analizuojami (naudojant prietaisą FRWD W 400  Series, Finland) žaidžiant trimis skirtingomis sąlygomis: 1) nešant
golfo krepšį; 2) traukiant golfo krepšį; 3) važiuojant golfo mašinėle.
Tarp atliktų smūgių skaičiaus nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo (p > 0,05) žaidžiant skirtingomis sąlygomis:
nešant golfo krepšį — 135,5 ± 17,06; traukiant  — 136 ± 22,41, važiuojant golfo mašinėle — 134,17 ± 23,78 smū-
gio. Vidutinės ŠSD rodiklių reikšmės buvo statistiškai reikšmingai didesnės (p < 0,05) traukiant golfo krepšį (130,33 ±
7,94 tv. / min –1 ), negu važiuojant golfo mašinėle (114,5 ± 5,89 tv./ . min –1 ). Tačiau vidutinės ŠSD rodiklių reikšmės
nešant golfo krepšį (120 ± 4,82 tv. / min –1 ) ir važiuojant golfo mašinėle (114,5 ± 5,89 tv. / min –1 ) statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (p > 0,05). Kiti fi ziologiniai poreikiai: energijos sąnaudos (kcal, kcal / kg –1 , kcal / min –1 ), maksimalios
energijos sąnaudos (kcal / min –1 ), padidintas deguonies suvartojimas po atlikto fi zinio krūvio (angl. EPOC, ml / kg –1 ),
maksimalus deguonies suvartojimas (ml / kg –1  / min –1 ), maksimalus kvėpavimo dažnis (įkvėpimai / min –1 ), maksi-
mali plaučių ventiliacija (l . min –1 ) nešant ar traukiant golfo krepšį buvo statistiškai reikšmingai didesni (p < 0,05),
negu važiuojant golfo mašinėle. Vertinant funkcinį pajėgumą apibendrinamuoju integraliu „Treniravimo poveikio“
kriterijumi, golfo žaidimas nepriklausomai nuo žaidimo sąlygų (nešant, traukiant golfo krepšį ar važiuojant golfo
mašinėle) reikšmingai nepagerino jaunųjų golfo žaidėjų aerobinio pajėgumo (1,25 ÷ 1,78 — atsigavimo zona; skalė
pagal „Firsbeat Technologies“, 2007).
Fiziologiniai poreikiai (išskyrus vidutines ŠSD rodiklių reikšmes) nešant ar traukiant golfo krepšį yra statistiškai
reikšmingai didesni (p < 0,05), negu važiuojant golfo mašinėle. Todėl žaidimas važiuojant golfo mašinėle jauniesiems
golfo žaidėjams — nerekomenduotinas. Norint gerinti jaunųjų golfo žaidėjų aerobines galias, lemiančias žaidimo
kokybę, rekomenduotina taikyti specialias aerobinį pajėgumą gerinančias treniravimo programas.

Raktažodžiai: golfo smūgiai, aerobinis pajėgumas, energinės sąnaudos, padidintas deguonies suvartojimas.